Supykau aš šiandien. O supykau dėl to, kad masės avigalvių spjaudamos ant tam tikrų žmonių terminą “nolifer” ar jo pirminį šaltinį “get a life” jaučiasi kažkuo pranašesni. Tai vat, turiu naujieną, jūs, bukapročiai esat ne ką mažesni nolifer’iai nei bet kuris geek’as kiauras dienas gyvenantis su sau įdomiais dalykais. Skaityti likusią įrašo dalį »
–Pratarmės žodis–
Tekstas nepretenduoja į mokslinius darbus. Parašytas ir toli gražu neišbaigtas dėl elementaraus nenoro gaišti tam begalės laiko. Skaitant jį, reikia ne bandyti kabintis prie terminologijos, mažai šaltinių, silpnos argumentacijos ir faktinių klaidų (nors pastabos apie tai būtų labai laukiamos), bet bandyti suvokti pačią koncepciją. Ir svarbiausia – pabandyti per ją pažvelgti į pasaulį.
–Įžanga–
“Dievai pasmerkė Sizifą nepaliaujamai ridenti akmenį į kalno viršūnę, kurią pasiekus, akmuo, savo svorio veikiamas, nusiridendavo atgal. Jie mąstė: nėra baisesnės bausmės, kaip bergždžias ir beviltiškas darbas.” Sizifo mitas. Albertas Kamiu.
Skaityti likusią įrašo dalį »
…toks žmonių perversionizmas egzistuoja ne todėl, kad žmonės tokie nuo prigimties, o todėl, kad būti tokiais pervais jiems neleidžiama. Atimama bet kokia galimybė nukrypti nuo normos. Tarsi kūdikiai rusų laikais, vos gimę, žmonės yra kietai suviniojami į moralės, etikos ir sąžinės vystyklus. Tik skirtingai nei kūdikio vystyklai, šitie, niekada nenukrenta… Kad ir kiek būtų bandoma jų atsikratyti… O jei ir nukrenta!… …Tai to kaina būna, ne kas kita, kaip gilūs ir iš kartų į kartas persiduodantys randai žmonių pasaulio suvokime. Skaityti likusią įrašo dalį »
Na negaliu aš nepasityčioti iš taip save vadinančių sveikuolių. Jau kurį laiko tai kabo ant liežuvio galo ir, manau, pats laikas vėl pasijuokti iš mano mylimiausių išverstakūrių padarų, kuriuos dauguma vadina tiesiog žmonėmis. Tai kuo gi jie vėl man nusikalto? Ogi niekuo, tik šiaip kvailiai paskutiniai, kurie verti šitų patyčių, dėl savo elementaraus negebėjimo bent kiek įjungti smegeninę. Oj, atsiprašau – kopūstą. Skaityti likusią įrašo dalį »
Nedaug laiko prabėgo nuo pirmosios mano pseudo savianalizės, bet panorau ir antrąją parašyti, nes vėl pastebėjau keletą įdomių momentų savo asmenybėje. Tad, jei įdomu skaitykite toliau.
Gal pradėsiu nuo to, kad ta mano siena nors ir didelė, ji gali labai ir net labai greitai griūti. Tereikia tinkamo to žmogaus savybių rinkinio ir sienos gali kaip mat nelikti. Ir jei atstūmimo reakcija bus gana stipri ir aštri – ji bus trumpa. Šioje vietoje radau pas save gana opią problemą – greitą susižavėjimą žmogumi. Retas, kuris sužavi, bet kai jau sužavi tai nors užmušk. Blogiausia, kad tada ir filtrų mechanizmas nebelabai nori veikti. Teisingiau pradeda keistis prioritetai. Prasideda kai kurių savybių nuvertinimas, o kitų pakėlimas. Taip, turbūt, darau, kad išlaikyčiau balansą ir riba nenukristų tiek žemai, jog dingtų susižavėjimas. Ir tai, greičiausiai, nėra gerai. Pradedu dirbtinai palaikyti tą minimalią ribą. Kodėl taip darau? Neturiu nė menkiausio supratimo. Tiesiog, gera jaustis kai tave beproto žavi kažkoks žmogus. Paskutiniu metu turėjau porą tokių ir niekaip nenorėjau prisiversti savęs pradėti vėl racionaliai galvoti. Vis sugalvodavau kažkokią priežastį, kuri man toliau leistų ramia sąžine bendrauti. Čia galima būtų pasakyti – pavergtas jausmų.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Atsiribojimas
Kadangi jau prabilau šiek tiek apie tai, kaip galima būtų pradėti išsivaduoti iš šio žaidimo. Štai dar vienas būdas, kurį aptarsiu plačiau. Tai yra atsiribojimas. Klausiate koks? Koks tik norite, bet pradėsiu nuo atsiribojimo nuo informacijos, kuri pateikiama masėms. Taip, būtent – žiniasklaidos. Tai idealus būdas kontroliuoti žmogaus protą. Kodėl? Tuoj papasakosiu.
Kaip jau ir minėjau, vietoj to, kad mes žaistume gyvenimą, mes žaidžiame suprimityvintus jo analogus. Bet tai nėra taip blogai, kaip vienas žaidimas, kurį visi vadiname civilizacija ir visuomene (beje ir tokių kompiuterinių žaidimų yra ne vienas). Šis sub žaidimas eina iškart po tikrojo žaidimo, t.y mūsų gyvenimo. Ir, mano nuomone, yra didžiausias stabdys, neleidžiantis patirti tikro žaidimo malonumo. Vėlgi, puikiai suprantu, kaip tai neįtikima atrodo, bet, manau, kad nedaug klystu su šia mintimi.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Gyvenimas yra žaidimas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu…
Skaityti likusią įrašo dalį »
Nugyventi gyvenimą darant kažką nežinant ar tai teisinga.
AR
Nugyventi gyvenimą ieškant atsakymo į tai, ką per savo gyvenimą išties reiktų padaryti.
To be or not to be…
