G – O – DWorth dying for… Worth killing for… Worth going to hell for…

Dar viena diena, dar vienas nuolatinio spaudimo potyris… Užpiso (lietuviškas keiksmažodis berods, ne?) ! Kiek galima? Kiek galima dusinti žmogų, už tai, kad jis turi visiškai kitokia poziciją, nei visuotinai priimta? Aš – kitoks. Cha, arogantiškai ir pasipūtusiai nuskambėjo? Dėjau. Niekada nesuprasit, ką reiškia būti lydimam nuolatinio aplinkinių spaudimo sugrįžti “į rėmus”, tapti paklusniu ir socialiai atsakingu visuomenės nariu. Šitas cirkas prasideda nuo tavo gyvybės užmezgimo. Už tave yra kuriami tavo gyvenimo planai. Štai darželis, štai mokykla, aukštasis išsilavinimas. Štai karjera, šeima, vaikai. Negana to tau yra pumpuojamos jų vertybės ir gyvenimo supratimas. Parodykite man tėvus, kurie ne to tikisi ir ne taip elgiasi su savo atžalomis. Bet tame dar būtų pusė bėdos, jei laiku sugebėtum sustoti ir pradėti sau gyvenimą konstruoti pagal savo supratimą. O kad taip paprasta būtų…

Problema yra daug gilesnė ir mane ji lydi tiek kiek atsimenu. Ryškiausias įvykis, kuris yra įstrigęs mano trumpame gyvenime tai, berods, ketvirtos klasės matematikos kontrolinis. Visa klasė rašo kontrolinį, staiga mokytoja kažkur išeina. Natūralu, kad visi vaikai suskuba susitikrinti atsakymus. Tik kažkodėl mano vieno uždavinio atsakymas nesutampa su likusiųjų klasės narių. Jie pradeda man sakyti, kad suskubčiau išsitaisyti, bet aš dar ir dar kartą skaitau sąlyga ir vis tvirtinu, kad uždavinys reikalauja ne tokio atsakymo, kokį visi parašė. Bet jie neatstoja ir vis stumia mane išsitaisyti, juk jie nori man “padėti”…  Sėdėdamas jau su ašaromis, aš atsisakau tą padaryti ir vos tik grįžta mokytoja, kažkas iš klasės pradeda klausinėti, kaip yra ten su tuo uždaviniu. Spėkite, kas buvo teisus? Ogi aš po velnių ! Bet negana to, staiga dalis klasiokų tampa išverstaskūriai ir pradeda tvirtinti, kad jie sutiko su mano atsakymu iki išsiaiškinimo su mokytoja. Norėčiau pykti, bet pykti ant vaiko, kuris dažnai pasielgia ne visada “teisingai” irgi nėra išeitis. Todėl susilaikysiu nuo tolimesnės šio įvykio analizės. Tik manau, kad šis pavyzdys puikiai iliustruoja, ką reiškia laikytis savo pozicijos ir nepasiduoti kitų spaudimui.

Tačiau garantuoju, kad atsiras tvirtinančių, kad čia vaikai, bandos jausmas ypatingai stiprus, kad nesugeba dar protauti pakankamai? Nejuokinkit ir geriau parodykit man suaugusius, kurie elgiasi kitaip. Lenksiu galvą iškart. Deja, suaugusiųjų pasaulyje šis reiškinys yra dar stipresnis. O su metais ateinantis pesimizmas, “realizmas” ir cinizmas suteikia jam dar didesnę galią. Tai dabar įsivaizduokit mano kasdienybę tokią kaip per tą kontrolinį…

Labai dažnai esu išvadinamas užsispyrusiu, linkusiu save laikyti teisiu ir kitų nuomonės nepripažįstančiu, žmogumi. Girdžiu tai beveik kasdien. Atrodo lyg visi susitarę unisonu kartoja šiuos žodžius. Nori nenori žmogus pradedi viduje žlugti, kai matai, kad tavo pozicija yra nurašoma vien dėl to, kad ji amžinai nesutampa su kitų. Nepadeda nei logiškų bei racionalių argumentų prašymas. Visi tik drabstosi savo nuomone, o kai pradedi gilintis į detales ir rodyti, kur žmogaus pozicijoje yra klaida, tai gauni kaip su mazgote į snukį: “tu užsispyręs ir nepripažįsti kitų pozicijos”. Ką aš, blet (ir man nesvarbu, kad tai rusiškas keiksmažodis), atsiprašant turiu pripažinti? Kliedesių, kurie netgi geriausiu atveju yra ne pačio žmogaus, o iš to katilo, kurį daugmaž pripažįsta didžioji žmonių dalis? Kokiu reikia būti protiškai atsilikusiu, kad pozicijų diskusijoje pripažinti kito (vėlgi – dažniausiai net ne jo) nuomonę, kurios jis nesugeba pagrįsti? Ir kai pradedi tą jo nuomonę narplioti pasiėmęs konkrečius teiginius, tai staiga tampi arogantišku ir pasipūtusiu. Dar juokingiau būna, kai užduodi klausimą, kuris reikalauja atsakymo taip arba ne, bet sulauki tirados visai ne į temą. Jūs norit, kad aš tokias žmonių nuomonės pripažinčiau? Ar viskas jums galvoje gerai? Čia kažkas iš fantastikos sferos, o begalinis žmogaus kvailumas pasiekia naujas aukštumas. Tai nesveika ! Suvokit pagaliau.

Ach taip, kas gi aš toks, kad jausčiausi tokiu išskirtiniu ir būčiau teisus? Idealizmo persmelktas jaunuolis, kaip pasakytų stereotipinis senis (40+). Amžiaus temos neliesiu, nes čia jau tikrai nebekalbėsiu, o galvą nunešiu tam ekspertui, kuris pasakys, kad mano pozicija bent lašeliu mažiau reikšmingesnė, nes esu jaunesnis. Čia dar vienas nesveikas mūsų visuomenės produktas. Jei jau senesnis, reiškia daugiau žino ir supranta. Kas pirmas tai pasakė? Tokius ant laužo deginti ! Jau girdžiu iš tolumos rėkiant – KATEGORIŠKAS. Kur blogis kategoriškume? Tai nėra nepajudinama dogma. Kategorišką poziciją galima pakeisti, pateikus ją žudančius argumentus. Aj bet ką aš čia. Senai nemačiau normalios argumentuotos kalbos. O pats, kaip kvailys įsiveliu į ginčus su žmonėmis, kurie absoliučiai negali apginti savo išsakytos pozicijos.

Bet didesnė problema mano gyvenime yra ne tai, kad tenka bendrauti su tokiais žmonėmis. O būtent todėl, kad jaučiuosi unikalus ir išskirtinis. Taip taip, visi tokie. Unikalūs ir nepakartojami. Tik kai pažiūri į žmones iš aukščiau, pamatai kad jie – tai skruzdėlynas, kurių mąstymas ir elgesys yra toks vienodas, kad net bloga. Kur tas unikalumas pasakykit man? Žinoma, yra pouzeriai visokie, kurie iš savo kūno padarys bet ką, kad tik išsiskirtų. Bet bendro elgesio tai neįtakoja. Vistiek jie skruzdėlės, ne daugiau. Tai aš irgi skruzdėlė? Ne ! Pasaulyje yra mažas mažas procentas žmonių, kurie neatitinka nusistovėjusio suvokimo. Dažnai jie vadinami keistais, bepročiais ir šiaip nesveikais žmonėmis (savo adresu neretai to esu sulaukęs). “Sveikuoliai” remiasi principu, jei mąstai ir elgiesi ne taip kaip visi – tu nesveikas. Man net akis pradeda trukčiot nuo tokios minties. Tai yra visiškas, visiškas šūdas ! Bet štai naujiena, “normalieji”. Būtent dėka tų “nesveikų” žmonių pasaulis progresuoja. Būtent jie stumia pasaulį pirmyn, o ne jūs, status quo saugotojai. Jūs esate parazitai, kurie trukdo žmonijai normaliai progresuoti. Jūsų gyvenimai apgailėtini ir paremti principu ėdžiau-pisau-šikau. Blogiausia yra tai, kad jūs žlugdote tų vienetinių žmonių kūrybiškumą ir norą nuveikti kažką, kas būtų naudinga visiems. Nors aš asmeniškai dar nieko visiems matomo nenuveikiau ir net jei nuveiksiu, niekas niekada to nepamatys(nesvarbu, kad jaus), bet manyje verda pyktis, kad vyksta tokie dalykai. Bandos principas – kitaip to nepavadinsi. Juoda avis visada bus išstumia iš baltų bandos…

“Linkęs laikyti save teisiu”… Didelis minusas ar ne? Tiesa, čia yra viena problema… Kiek kartų gyvenime aš turėdavau stiprią poziciją kažkokiu klausimu, aš labai ir net labai retai klysdavau ir kaip vėliau paaiškėdavo – mano pozicija būdavo teisi. Ironiška ar ne? Ir ne, teisus būdavau ne dėl to, kad taip pats manydavau, o dėl to, kad tai įrodydavo konkretūs įvykiai. Tai, žinoma, nereiškia, kad tuo remiantis aš galiu pagrįsti tą norą visada būti teisiu. Bet aš nesutikau dar argumentų, kurie tvirtintų atvirkščiai. O čia labiausiai nekenčiu žmonių, kurie mano, kad aš niekada nenusileisiu, net jei man bus įrodyta, kad aš klystu. Kas čia per nesąmonė? Negebėjimas pateikti argumentų ir atsakymų į konkrečius klausimus priverčia griebtis paskutinio šiaudo ar kaip? Bandymai atakuoti oponentą, o ne jo poziciją? Apgailėtina, žmonės. Geriau tada patylėkit, o ne tokias nesąmones sakykit. Visada esu už argumentus, logiką ir racionalumą. Jei oponentas to nesugeba pateikti, tai jau jo problemos, o ne mano “aklas užsispyrimas”.

Žodžiu, galima čia savo tulžį lieti iki begalybės. Ir paprastai stengiuosi vengti dalykų, kurie sukeltų man stresą, tik ne visada pavyksta, o gal ir ne visada noriu. Nesvarbu, kad puikiai suprantu, jog nuo to geriau nebus. Vienintelė paguoda yra tokia, kad anksčiau ar vėliau, tas aršuolis, kuris man tvirtino, kad aš klystu, pamatys, jog jis klydo. O bus dar įdomiau, jei būsiu aš klydęs. Deja, šito dar nesulaukiau. Taigi, pabaigai galiu pasakyti tik tiek, kad net jei mane spaus, žlugdys ar tyčiosis, aš niekada nepasiduosiu jokiam spaudimui. Joks šitos Žemės parazitas manęs nepaveiks su savo visuotinai priimtu absurdu, nuo kurio galima tik apsivemti. Spjausiu į snukį bet kuriam, kuris tvirtins kitaip – prižadu ! Atsibodot, “normalieji”. Gyvenkit tą savo apgailėtiną gyvenimą, tikėkit, kad turit “savo” nuomonę ir vaidinkit protingus. Nesvarbu, kad jūsų žinios tesiekia tarybiniais laikais parašytų mokyklinių vadovėlių lygį, o pasaulio suvokimas apsiriboja holivudiniais filmais, korporacine žiniasklaida bei tv laidomis kaip KITAS, Kakadu ir kitų šūdu, kuris, kad ir kiek barstytum cukrumi, kaip buvo taip ir liks šūdu.

Tiesa, visi supykę ir suskubę man pareikšti savo nuomonę į šias mintis, nesijaudinkite – niekuo nenustebinsite. Visus galimus atsakymų variantus aš jau žinau. Tad paprasčiausiai nevarkit, jei neturit pasakyti kažko, kas būtų daugiau nei masės nuomonė. Beje, aklai pritariančių mano mintims irgi nelaukiu. Kaip Nyčė yra pasakęs: “Nušvito protas mano: man bendraminčių reikia, ir tik gyvų – ne šiaip kokių lavonų, kuriuos tempiu, kur man patinka.” Šia citata ir baigiu savo naktinėjimus.

Pasidalinti