“You can erase one’s memories, but you can’t erase one’s instincts.” — Unknown researcher’s log.
Deadly silence, disturbed only by a blinking emergency light on the ceiling. Eve regained conscious. She was lying on the floor naked. Next to her was the body of her preceptor. She stood up and looked at it. That is, whats left of it. Limbs were ripped of. Guts were spilled on the floor. And, where there use to be a head, the only thing you could see, was a crushed skull with no signs of it being a human one anymore. Although the scene was horrifying, her eyes were calm and face showed no emotions.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Jim Raynor was standing in Hyperion’s bridge. He glazed through viewscreen into the wast emptiness of space. His eyes were heavy and somewhat sad. It was understandable. His raiders were low on resources. In addition to that, the Dominion lowered their achievements to practically non-existent. Fight for freedom was slipping out of their hands in every possible way…
Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Žaidimo filosofija) Autorius Andrius Data 18-12-2009
Atsiribojimas
Penktą dalį rasite čia.
Kadangi jau prabilau šiek tiek apie tai, kaip galima būtų pradėti išsivaduoti iš šio žaidimo. Štai dar vienas būdas, kurį aptarsiu plačiau. Tai yra atsiribojimas. Klausiate koks? Koks tik norite, bet pradėsiu nuo atsiribojimo nuo informacijos, kuri pateikiama masėms. Taip, būtent – žiniasklaidos. Tai idealus būdas kontroliuoti žmogaus protą. Kodėl? Tuoj papasakosiu.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Žaidimo filosofija) Autorius Andrius Data 14-12-2009
Valdytojai
Ketvirtą dalį rasite čia.
Kiekvienas žaidimas turi turėti žaidimo valdytojus arba kitaip tariant prižiūrėtojus, kurie sužiūrėtų, kad būtų tvarka. Tačiau, Visuomenė yra toks unikalus žaidimas, kuriam jų nereikia. Patys žaidėjai juos susikuria. Per tiek tūkstantmečių, tai tapo kone tobula. Kažkada buvo vergovės laikai, tada sistema dar nebuvo tobula. Prižiūrėtojų reikėjo. O dabar viskas daug paprasčiau. Sub žaidimas ištobulėjo tiek, kad sugebėjo žmonėms suteikti laisvę. Teisingiau – iliuzinę laisvę. Žaidėjams buvo pakištos siekiamybių idėjos, kurios visiškai nutolino nuo tikrosios laisvės troškimo. Įvairūs materialiniai dalykai ir pramogos – štai mūsų žaidimo siekiamybės.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Žaidimo filosofija) Autorius Andrius Data 11-12-2009
Pinklės
Trečią dalį rasite čia.
Tarkime, kad jums tapo priimtina idėja, apie šiuos žaidimus ir kaip mes juos žaidžiame. Jūs panorote atsikratyti priklausomybės Visuomenės žaidimui. Kaip tai padaryti? Atrodo paprasta – spjovei į viską ir pradedi žaisti tikrąjį žaidimą – gyvenimą. Deja, taip tik atrodo. Kaip jau ir kalbėjau, Visuomenės žaidimas lengvai nepaleidžia.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Žaidimo filosofija) Autorius Andrius Data 07-12-2009
Multi visata
Antrą dalį rasite čia.
Jaučiu, kad jums kirba mintis apie tai, kad jei mes priimtume gyvenimo kaip žaidimo teoriją, kas būtų toliau? Kaip viskas yra? Kodėl mes čia? Ką pasirinkome pažaisti? Į šį klausimą norėčiau atsakyti nukeldamas jus į beribę erdvę, kurioje jūs esate ir viskas, ir niekas, ir vieną ir daugybę, kurioje esate absoliutas. Įsivaizduokite, kad iš visų pusių jus supa žvaigždės. Jus galite pavirsti į ką norite, galite būti kur norite, kaip norite. Jokių ribų. Staiga priešais jus atsiranda mūsų planeta – Žemė. Atminkite, kadangi esate absoliutas, jus negalite nieko pajausti, patirti. Jus negalite vertinti, nes jūs neturite atskaitos taško. Jūs tiesiog egzistuojate ir turite visas įmanomas žinias apie mus supančią erdvę. Jums pavaldi tiek materija, tiek erdvė.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Žaidimo filosofija) Autorius Andrius Data 04-12-2009
Pirmą dalį rasite čia.
Kaip jau ir minėjau, vietoj to, kad mes žaistume gyvenimą, mes žaidžiame suprimityvintus jo analogus. Bet tai nėra taip blogai, kaip vienas žaidimas, kurį visi vadiname civilizacija ir visuomene (beje ir tokių kompiuterinių žaidimų yra ne vienas). Šis sub žaidimas eina iškart po tikrojo žaidimo, t.y mūsų gyvenimo. Ir, mano nuomone, yra didžiausias stabdys, neleidžiantis patirti tikro žaidimo malonumo. Vėlgi, puikiai suprantu, kaip tai neįtikima atrodo, bet, manau, kad nedaug klystu su šia mintimi.
Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Žaidimo filosofija) Autorius Andrius Data 30-11-2009
Gyvenimas yra žaidimas
Net nežinau nuo ko pradėti. Išties, noriu pasakyti, kad šia tema bijau rašyti. Labai bijau. O kodėl, sunku pasakyti. Galbūt dėl to, kad bijau, jog nepavyks suprantamai perteikti minties, kuri mano galvoje jau keletą mėnesių ir niekaip nedingsta ir net nenurimsta. Tai kažkas tokio, kas tiesiog privalo būti išsakyta… Pabandysiu. Tai nebus vienas straipsnis (ar kaip mėgstu vadinti – rašinėlis). Šią temą aš noriu paversti kažkuo, kas galbūt žmonėms padės susivokti gyvenime. Man tai kažkodėl labai svarbu…
Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Anomalija) Autorius Andrius Data 10-09-2009
Sėdžiu aš ant seno, pusiau apgriuvusio namo stogo krašto viename iš senamiesčio kvartalų. Jau po vidurnakčio. Gatvės tuščios – atrodo nė gyvos dvasios. Pradeda kristi lietaus lašai. Nieko nejaučiu – vis mąstau. Iš galvos niekaip nedingsta klausimas – kodėl… Skaityti likusią įrašo dalį »
Tema (Anomalija) Autorius Andrius Data 09-09-2009
Tai mano pirmoji knyga 
Nusprendžiau visgi dabar neužsiimti jokiais leidimais. Ir pasidalinti savo fantazijos vaisiais per savo tinklaraštį. Labai tikiuosi jog jums patiks skaityti taip, kaip man patiko rašyti. O fantazuoti ir rašyti mano patiko netgi labai 
Knyga dar nėra baigta. Todėl dabar įdesiu tik intro tekstuką, o nuo spalio mėnesio, kiekvieną savaitę vis po naują skyrių.
Beje, knygos žanras sci-fi/fantasy ir ji yra mano realaus gyvenimo nuotrupų ir fantazijos mixas.
Tiesa, paskutinis dalykas: Labai nepykite už gramatikos, stilistikos ar šiaip kvailas klaidas. Nesu profesionalus rašytojas. Rašau kaip moku 
P.S. Knygoje yra žiaurių scenų, tad jei jums nėra 18 ar šiaip esate jautrus – skaityti nepatariu.
Pirmą skyrių (Mano istorija) rasite čia.
“You can erase one’s memories, but you can’t erase one’s instincts.” — Unknown researcher’s log.